| |
Be savininkės sutikimo platinti informaciją iš šios svetainės draudžiama
!
 Vokiečių dogų veislės
istorija
Kalbant apie senasias šunų veisles, sužinoti pilnai viską apie jas neįmanoma.
Nes žmonės tūkstantmečiais veisė šunis, nesirūpindami apie jų veislingumą.
O sąmoningas šunų veisimas kartu su terminu kinologija (gr.kyon (kilm.kynos)
- šuo + logos - mokslas), tiriantis šunis, šunų veislių kilmę, jų anatomiją
ir fiziologiją auginimą priežiūrą šėrimą dresavimą ir paskirtį yra nelabai
senas reiškinys. Kaip tik tai šiandien ir apsunkina pilnai ir tiksliai
atskleisti vokiečių dogų veislės istoriją ir raidą. Ją galima atskleisti
tik fragmentiškai, remiamtis visais įmanomais šaltinias, kur yra minimas
dogo vardas arba aptinkamas jo atvaizdas. Tačiau apie vieną veislę kaip
apie uždarą grupę, galima šnekėti tik tada, kai nusistovėjęs ir dokumentiškai
užfiksuotas yra veislės standartas (konkretus šuns būdo, elgesio, judejimo
ir eksterjero aprašymas). Taigi, apie vokiečių dogų. veislę, kaip apie
veislę, galima šnekėti tik pradedant nuo 1891 m., kai Vokietijos veisėjai
pilnai sudarė ir užregistravo oficialų veislės standartą. Ir nors vokiečių
dogų aprašymai randami ir žymiai ankstesniais metais, tačiau šios veislės
tikrą istoriją galima pradėti tik nuo 1891m., o iki tol vokiedių dogų
raidą laikyti tik veislės priešistorija.
______ ..
PRIEŠISTORIJA IR VEISLĖS PIRMTAKAI
leškant vokiečių dogų pirmtakų, žvilgsnis nukrypsta į
senovės meną ir į seniausius rašytinius šaltinius. Jau prieš 2000 m.pr.Kr.
minimi milžiniški šunys, kurie buvo aptikti dideliuose Azijos plotuose
ir daugelyje kitų pasaulio dalių. Kaip manoma, tai senieji Tibeto dogai.
Patys pirmieji šių šunų aprašymai randami ankstyvojoje kinų literaturoje
(1112 m.pr.m.e. kinų knygoje Cy King). O Antikos laikais iš knygos į knygą
keliavo anekdotai, legendos ir mistiniai aprašymai bei didelių ir galingų
šunų pavaizdavimai. Visa tai rodo, kad labai dideli šunys, panašūs į dogus,
nuo neatmenamų laikų buvo labai plačiai paplitę po pasaulį. Kas tai lėmė
ir kur buvo viso to pradžia, galima tik numanyti, remiantis pasaulio tautų
ir meno istorijos dėka. Tadiau negalima pasakyti, kad genėtiškai šie dideli
šunys yra kilę iš uždaro regiono. Be to, dar būtina pabrėžti, kad rūpestingas
maišymas gigantiškų veislių iš skirtingų regionų, ir tikslingai planuojamas
tokių šunų veisimas, buvo rūpestis daugelio karališkujų rūmų visame pasaulyje
ir visais amžiais. Taigi, kalbėdami apie vokiečių dogų veislės priešistoriję
mes dalinai kalbame apie visus doginius šunis bendrai. Kurie "tik
daug vėliau , priklausomai nuo paskirties ir panaudojimo buvo, skirstomi
kaip molosiniai šunys: mastifai, 1 senbernarai, rotveileriai, bordo dogai,
bokseriai, niufaudlendai, na ir, žinoma, šunų giminės apolonai - vokiečių
dogai. Tai kur ir kokia visų šių didelių šunų pradžia?
Maidaug 500 m.pr.Kr. senoviniuose reljefuose aptinkami dideli šunys, panašūs
į dogus, šalia asirų karių, ir jie vadinami "karo dogais". Kad
vokiečių dogų pirmtakai taip plačiai paplito, buvo ankstyvujų asirų karalių,
turtingujų ir pirklių nuopelnai. Kaip tik asirų ir šumerš senovės mene
daugiausia ir randama didelių, galingų šunų atvaizdų, panašių i dogus.
Kad šie šunys buvo naudojami kaip koviniai (to nereiketij maišyti su šunų
kovomis, nes kovinis šuo senovėje buvo naudojamas kaip ginklas kare),
byloja rašytinis faktas, kad karalius Kambisonas tokius šunis turėjo savo
kariuomeneje. Ir galima tik numanyti, kad ne tik šis karalius naudojosi
šiuo ginklu, nes Asirijos Imperijos gyvavimo laikotarpis buvo gana ilgas,
tačiau kad išsaugotų savo imperiją asirams teko nuolatos kovoti. Dar asirių
šunys senovės literatūroje apibūdinami taip: "...tai buvo masyvūs
šunys, labai aukšti, beveik asilo ūgio, su didele galva." Asirai
buvo žinomi, kaip kultūringa ir turtinga tauta. Jų prekyba su kitomis
šalimis buvo labai išsivysčiusi . Jie vykdavo dideliaisiais prekeivių
keliais parduoti aukso, sidabro, dramblio kaulo ir kitų gerybių. Tad nieko
nuostabaus, kad su jais keliaudavo ir didieji jų šunys, kurie buvo veisiami
asirų karalystėse. Šito įrodymas yra faktas, kad kaip tik šitie dideli
šunys buvo pastebėti tuose prekybos keliuose, kuriuos naudojo asirai.
Taigi, iš persų, asirų, tibeto dogai, tuometinio šunų eksporto dėka, labai
plačiai plito tarp tuometinės diplomatijos. Taip pateko i Epyrų šalis,
Egiptą Graikiją ir kitas Egėjo jūros teritorijas. Kaip tik čia gyveno
molosų gentis, kurios nariai labai pamėgo šiuos didelius šunis ir aktyviai
veisė. Žinoma, gyvenimo sąlygos Epyre žymiai skyrėsi nuo Tibeto, iš kur
didieji doginiai šunys pradėjo savo kelią po pasaulį, o tai keitė ir jq
išvaizdą bei būdą.
Šunys, veisiami molosų, buvo kaip ir ankščiau galingi, tačiau tapo visai
trumpaplaukiais, kas neišvengiama viduržemio klimatui. Molosų gentis didelių
šunų veisimą pavertė kaip nacionaline tradicija, o patys šioje teritorijoje
užvaldė savotišką monopoliją šunų veisime. Dėl to šie šunys ir gavo "molosų"
vardą nors ir dabar mažai kas šį pavadinimą sieja su molosų gentimi, išsiskiriančia
"kinologiniu azartu".
.... ..
 ...
..................... ..
.
O 6-ame mūsų e.a. tokie šunys , žinomi kaip molosų šunys,
buvo atvezti į Britaniją finikiečių. Ir žmonės pradėjo veisti šiuos šunis
kaip medžioklinius, apsauginius ir karo šunis. Vėliau jie buvo sukryžminti
su didžiaisiais airių šunimis, kurie dar vadinami airių greihaundais.
Ir šis kryižminimas davė medžioklinius šunis, kurie dar plačiau pasklido
pasaulyje ir buvo naudojami didelių žvėrių medžioklei. Be galo mėgstami
dvaruose, jie buvo dovanojami karaliams ir didikams, kaip labai vertinga
dovana. Jų vertė buvo tokia brangi, kad jį nužudyti reiškė mirtį tarm,
kas tai padarė. Taigi, sekantis būdas po asirų, šių šunų paplitime, kaip
jie patekdavo iš šalies į šalį, buvo per karalius ir diduomenę, o pastarieji
savo veisimą vykdė namuose. Ankstyvaisiais laikais iki viduramžių šie
šunys plito: 1. per prekybą 2. per karus (kaip karo trofėjai), 3. kaip
karališkos dovanos.
Šiuos didelius šunis buvo pamėgę graikai ir romėnai. Šie juos naudojo
kaip medžioklinius ir karo šunis. Panašiai tuo pat metu buvo žinoma, kad
panašūs dideli šunys egzistavo ir Rusijoje bei Vokietijoje. Iškyla naturalus
klausimas, kokiu budu jie ten pateko. Manoma, kad po Aleksandro Didžiojo
karalystės žlugimo, į kurios sudėtį įėjo ir Epyras, molosai papuolė į
Romos imperiją o po to i Afriką. O iš Afrikos, finikieąių ekspedicijų
dėka, i Angliją. Kartu per karinius žygius pateko į galų teritorijas ir
germanų gentis.
Taigi, šunų apolonas - vokiečiių dogas, savo kraujyje turi tibeto dogų,
senųjų asirų dogų ir antikos molosų kraujo, arba kitaip tariant, tai yra
šio šuns kilmės linijos. Visų didziujų veislių doginių šunų arba dar kitaip
vadinamų molosinių šunų veislių, veisimas vystosi kaip dirbtinė atranka
individualių šunų su pageidaujamomis savybėmis. O taip pat, kryžminimas
su kitomis veislėmis, tikintis dar labiau užtvirtinti pageidaujamas veisiamo
šuns savybes. Nekyla abejonių, kad šiandieninio vokiečių dogo išvaizdai
įtakoja tai, kad jo kraujas buvo kryžmintas naudojant pagrindinį protėvį
Tibeto dogą su kurtų krauju. Kas suteikia jam silueto lengvumą, gracingus
judesius, bei pagerina jo būdą, apribojant agresiją.
Dėl šios veislės pavadinimo prancūzų kalboje "Danois"(danas)
anglų - "Great Dane" (didysis danas) buvo bandymai suabejoti
šios veislės vokiška kilme ir priskirtiją Danijai.
.....................  .....
XVII - XIX amžiais vokiečių dogų protėvius dėl jų labai
didelio paplitimo ir vieningo susitarimo stokos imta vadinti : zanfangeriais,
Ulmo dogais, didziaisiais dogais, Taigos dogais , Danijos dogais, senuoju
Vokietijos mastifu, bulenbeizeriu ir t.t...
1879 m. vokiečai nusprendė padaryti galą tokiai įvairovei ir Vokietijos
veisėjai, pirmininkaujant Bodinosui, nusprendė priskirti dogą nacionalinei
Vokietijos veislei ir vieningai ateityje šia, veislę vadinti vokiečių
dogu. Tuo pat metu buvo sudarytas vokiečių dogo aprašymas ir veisimo knyga,
kurioje vokiečių dogas aprašomas kaip: "...sudėtas kaip gražus arklys,
jis pasižymi dideliu ūgiu ir jėga bei elegancija. Jame nėra mastifo nerangumo,
bet jis ne toks jau lengvas kaip kurtas. Jame atsispindi aukso vidurys
tarp visų šių savybių." Planinga vokiečių dogų veisimo pradžia kaip
tik sutampa su vokiečių dogų klubo įkūrimu Vokietijoje 1888 m. ir pirmojo
vokiečių dogų veisimo knygos tomo išleidimu ("Deutsche Doggen Zucht
Buch") - Tuo metu ši veislė jau buvo žinoma daugelyje kitų šalių,
ko įrodymas yra pačio pirmojo vokiečių dogų klubo įkūrimas Anglijoje 1883
m. (kur net 5m. aplenkiama Vokietija).
Tačiau 1891m. Vokietijos veisėjai sudarė ir raštiškai
patvirtino pirmajį oficialų vokiečių dogų veislės standartą, kuriuo remiantis
vėliau buvo priimti veislės standartai ir kitose Europos šalyse bei Amerikoje.
Buvo nustatyta, kad vokiečių dogas turi būti: aukštas, stipraus skeleto,
su išraiškinga galva, harmoningai sudėtas, kilnus, elegantiškais judesiais
ir atkaklus šuo. Šis pagrindinis apibūdinimas pilnai išliko ir iki šių
dienų, o pataisymai ir keitimai labai nežymūs, pažymintys tik šios veislės
vystimosi progrese nekeičiant daugiau kaip prieš šimtmetį nustatytos veislės
pagrindinės charakteristikos.
Ir pabaigai būtina pabrežti, kad kiekviena šalis ir kiekvienas
regionas turi savitą vokiečių dogų tipą. Žinant visą dogų priešistorę
tai nebeatrodo keista. O be to, tas skirtumas varijuoja tik tarp ūgių
(nuo labai aukšto iki palyginti žemo), tarp dviejų tipų sunkaus ir lengvo
(nuo labai sunkaus, daugiau mastininio iki labai lendvo, daugiau kurto),
tarp galvos tipų: ilgos ir lengvos, ir labai masyvios - trumpos. Tačiau
nors ir kiekviena šalis turi savitą vokiečių dogų tipą visame pasaulyje
yra labiau vertinami elegantiški, gracingi, turintys grakštų siluetą,
ilgą kaklą ir vidutinio lengvumo galvą. Atiduodama pirmenybė šuniui, kurio
visame kūne vyrauja proporcija ir harmonija, kur nieko nėra "per
daug" ar "per mažai."
Pagrindinis schematiškas vokiečių dogų priešistorės
raidos vaizdavimas :
IŠ TIBETO ŠUNŲ - IKI ASIRŲ DOGŲ - PER MOLOSUS
- IKI ŠIŲ DIENŲ VOKIEČIŲ DOGŲ
...............................
....... 
Otto v. Bismarck (1815 - 1898 ) su savo dogu. Žmogus beveik 60 metų
puoselėjęs vokiečių dogų veislę.
........................................
Eiti
į senovinių fotografijų galeriją ........................................................
Vokiečių
dogų veislės standartas
|
|
